Prieš kelerius metus nealkoholinis viskis daugeliui būtų skambėjęs kaip oksimoronas. Šiandien nealkoholinių gėrimų pasirinkimas sparčiai
plečiasi, o kartu keičiasi ir žmonių požiūris į patį gėrimo ritualą. Lietuvoje
šią rinką bando auginti ir Viskines.lt – specializuota nealkoholinių gėrimų
parduotuvė, kurios vadovas Dovydas Šemetulskis sako, kad žmonės nebūtinai nori atsisakyti gėrimo kultūros – jie vis dažniau nori atsisakyti alkoholio.

Nuo idėjos iki pirmojo užsakymo

Viskines.lt idėja D. Šemetulskiui kilo pastebėjus pokytį savo aplinkoje. Vis daugiau žmonių, pasak jo, pradėjo sąmoningai mažinti arba visai atsisakyti alkoholio, tačiau kartu liko gana ribotas kokybiškų nealkoholinių gėrimų pasirinkimas.

„Viskines mano gyvenime atsirado tada, kai pastebėjau, kad vis daugiau ir daugiau žmonių mano aplinkoje rinkosi nustoti vartoti alkoholį. Tuomet supratau, kad ši rinkos dalis yra dar neišnaudota, kokybiškų nealkoholinių gėrimų pasiūla yra labai ribota“, – pasakoja jis.

Pradžioje pats Dovydas į šią idėją žiūrėjo gana atsargiai. Jo tikslas buvo paprastesnis – sukurti pirmąją specializuotą nealkoholinių gėrimų parduotuvę Lietuvoje. Apie didelį verslą tuo metu jis negalvojo.

„Tuo metu, kai viską dariau, labiau buvo tikslas turėti pirmąją nealkoholinių gėrimų parduotuvę Lietuvoje. Nesitikėjau, kad iš to išaugs didelis verslas, nebuvau tikras, ar žmonės pirks“, – prisimena Dovydas.

Pirmasis lūžis įvyko gana netikėtai. Sukūręs internetinę parduotuvę, jis ją kuriam laikui netgi apleido.

„Kai viską įgyvendinau, turėjau veikiančią internetinę parduotuvę, tuomet ją truputį apleidau ir kokį mėnesį nebuvau net prisijungęs. Viskas pasikeitė, kai po to mėnesio gavau pirmąjį savo pardavimą. Tuomet jau pradėjau labai rimtai plėstis“, – pasakoja Viskines vadovas.

Ne tik alkoholio pakaitalas

Viskines šiandien siūlo nealkoholinį vyną, putojančius gėrimus, botanines alternatyvas, nealkoholinius „džinus“, „viskius“ ir kitus produktus.

Tačiau, pasak Dovydo, jų klientai nėra viena konkreti žmonių grupė.

Vieni alkoholio negali arba nenori vartoti dėl sveikatos, kiti turi vairuoti, o dar didesnė dalis ieško būdo išsaugoti gėrimo ritualą, net jei alkoholio taurėje nėra.

„Antra klientų grupė yra daug didesnė – tai žmonės, ieškantys kokybiškų gėrimų, kurie atstotų tą ritualą, kurį turėdavo su
alkoholiniais gėrimais. Ar tai būtų šventinė vakarienė, ar pobūvis su draugais,
artimaisiais. Vadiname juos gurmanais“, – sako jis.

Trečioji grupė – žmonės, kurie mėgsta vakarėlius ir socialines progas, tačiau ne visada nori jose vartoti alkoholį. Jiems ypač patrauklios nealkoholinės stipriųjų gėrimų alternatyvos, iš kurių galima
gaminti kokteilius.

Taigi Viskines nebando žmogaus įtikinti, kad nealkoholinis gėrimas yra geresnis už alkoholinį. Priešingai – Dovydas pripažįsta, kad alkoholinio viskio mėgėjui nealkoholinė jo alternatyva nebūtinai bus įdomi.

„Alkoholinio viskio mėgėjai tikrai turi savo atskirą kultūrą, tikrai nesistengčiau atkalbėti ir siūlyti gerti nealkoholinį variantą. Tačiau yra tokių, kuriems alkoholis paprasčiausiai atsibosta. Nors ritualas dar lieka. Jiems ir pasiūlyčiau paragauti mūsų alternatyvas.“

Svarbiausia – ne butelis, o skonis

Kodėl žmogus turėtų rinktis nealkoholinį viskį ar botaninį gėrimą, o ne mineralinį vandenį, limonadą ar sultis?

D. Šemetulskio teigimu, pagrindinis skirtumas slypi skonių kompleksiškume.

„Manau, pagrindinė priežastis, kodėl klientai renkasi mūsų gėrimus, yra skonių paletė. Kiekvienas botaninis gėrimas yra gaminamas iš daug skirtingų žolelių, turi įvairius aromatus“, – sako jis.

Panašiai, pasak Dovydo, yra ir su nealkoholiniu vynu. Dalis jo pirmiausia pagaminama kaip alkoholinis vynas, o tik vėliau iš jo pašalinamas alkoholis. Tokiu būdu išsaugomas sudėtingesnis skonio profilis.

Vis dėlto ne kiekvienas nealkoholinis gėrimas yra vienodas. Dovydas sako, kad gerą produktą nuo prasto galima atskirti ne tik iš pirmojo gurkšnio.

„Prasti nealkoholiniai gėrimai gali turėti labai gerą kvapą, tačiau dažniausiai yra blankaus skonio, be kūno. Gerus nealkoholinius gėrimus, taip pat kaip ir gerus alkoholinius gėrimus, galima atskirti iš to, kiek ilgai lieka skonis burnoje. Arba kitaip – koks yra skonio gylis.“

Pirkėjų daugiau, nei tikėjosi

Pradėdamas verslą Dovydas suprato, kad rinkoje yra nedaug pasiūlos, tačiau tikrojo susidomėjimo masto nuspėti nepavyko.

„Tiesą sakant, nustebino toks didelis poreikis mūsų gėrimų. Žinojau, kad rinka yra laisva, bet negalvojau, kad bus tiek susidomėjimo.“

Pasak jo, šiuo metu Viskines pardavimai, lyginant su praėjusiais metais, auga daugiau nei dvigubai.

Tokį augimą jis sieja ne tik su didėjančiu nealkoholinių gėrimų pasirinkimu, bet ir su besikeičiančiu požiūriu į patį alkoholio
vartojimą.

„Tiek lietuviai, tiek apskritai didžioji dalis Europos mažina alkoholio vartojimą. Kai kurie išvis jo atsisako, kiti – tiesiog tai
daro rečiau, tik tam tikromis progomis“, – sako Dovydas.

Jo teigimu, Viskines orientuojasi į vadinamojo „mindful drinking“ kategorijos klientus – žmones, kurie nori sąmoningiau rinktis, ką ir kada geria.

„Tie, kurie ieško ritualo, proceso, sveikatos, o ne promilių.“

Populiariausias – nealkoholinis putojantis vynas

Nors Viskines asortimente galima rasti ir nealkoholinių „viskių“, „džinų“ bei botaninių gėrimų, Lietuvos pirkėjai kol kas dažniausiai renkasi nealkoholinį putojantį vyną.

Botaninių gėrimų paklausa, pasak Dovydo, ypač išauga švenčių
laikotarpiu.

„Manau, kad daug klientų renkasi stipriųjų gėrimų alternatyvas kaip dovanas“, – sako jis.

Kodėl būtent putojantis vynas?

Dovydas mano, kad čia svarbus ne tik pats skonis, bet ir kultūra, susiformavusi aplink vyną.

„Vynas bendrai turi tokią kultūrą, kuri yra labiau apie skonį, apie istoriją. Nealkoholinis vynas dažnu atveju yra tiksliausias to analogas. Jis irgi turi kultūrą, istoriją, panašius aromatus.“

Kiekvienas naujas produktas turi praeiti atranką

Viskines save pozicionuoja ne tik kaip parduotuvę, bet ir kaip tam tikrą filtrą tarp daugybės pasaulyje atsirandančių nealkoholinių gėrimų.

Naujų produktų paieška prasideda nuo gamintojų. Dalis jų patys kreipiasi į Viskines, o su kitais parduotuvės komanda susisiekia pati.

Kadangi daug gamintojų įsikūrę Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje ar Portugalijoje, į gamyklas nuvykti ne visada paprasta. Todėl pirmiausia vertinama informacija apie gamintoją, jo patirtis, produktų sudėtis, cukraus kiekis, papildomi ingredientai ir ekologiniai aspektai.

Jeigu produktas atitinka Viskines kriterijus, jis keliauja į komandą ragavimui.

Tačiau net ir geras skonis negarantuoja, kad produktas atsidurs parduotuvėje.

„Būna, ypač tada, kai gėrimas yra labai saldus. Man asmeniškai tokie labai patinka, tačiau reikia atsižvelgti į sveikatos klausimą. Jei gėrimas turi labai daug cukraus, skonio stipriklių, aklojo ragavimo metu jis gali pasirodyti pranašesnis už kitus, tačiau natūralumas ir ekologija yra tie aspektai, į kuriuos mes žiūrime itin atidžiai“, – pasakoja Dovydas.

Kartais nutinka ir priešingai – produktas iš pirmo žvilgsnio atrodo neįspūdingai, tačiau paragavus nuomonė kardinaliai pasikeičia.

„Esam turėję atvirkštinį variantą – gėrimo dizainas buvo toks paprastas, gamykla niekam nežinoma, patys gamintojai, prancūzai, sunkiai kalbėjo angliškai, todėl atrodė, kad pavyzdžiai, kurie atvažiuos, bus tikrai netinkantys į mūsų parduotuvę. O buvo visiškai priešingai – mūsų komanda labai pamėgo šį gėrimą, prekiaujame juo iki dabar.“

Kodėl nealkoholinis gėrimas kartais kainuoja daugiau?

Vienas klausimų, su kuriuo susiduria nealkoholinių gėrimų rinka – jų kaina.

Kai kurių produktų butelis gali kainuoti 20 ar net 30 eurų, nors jame nėra alkoholio. Dovydas teigia, kad tai susiję su gamybos
technologijomis.

„Nealkoholinio gėrimo gamybos kaštai yra tikrai dideli, ypač jei gėrimas yra gaminamas teisingai. Daugelis mūsų gėrimų pirmiausia būna pagaminami kaip alkoholiniai, o tik vėliau iš jų tas alkoholis yra pašalinamas.“

Jo manymu, augant rinkai ir konkurencijai, gamintojai turėtų ieškoti būdų, kaip tokią pačią kokybę pasiūlyti pigiau.

„Kaip ir su daugeliu prekių, kuo didesnė paklausa, tuo didesnė bus ir pasiūla. O didėjant pasiūlai didėja ir konkurencija. Manau, kad nealkoholinių gėrimų gamintojai ras būdus, kaip tokią pačią kokybę išgauti pigiau.“

Nuo internetinės parduotuvės – prie fizinės erdvės

Nors Viskines veiklą pradėjo internete, Dovydas jau mato kitą žingsnį.

„Manau, kad fizinę parduotuvę turėsime jau 2027 metais, Vilniuje. Kurioje tiksliai vietoje – dar neišduosiu.“

Tai nebūtų vienintelis naujas etapas. Viskines taip pat planuoja sukurti savo gėrimą.

Kol kas jo receptūra ir kategorija dar nėra galutinai aiškios, tačiau Dovydas norėtų, kad tai būtų natūralios fermentacijos būdu
gaminamas putojantis gėrimas.

„Norėčiau, kad tai būtų putojantis gėrimas, gaminamas natūralios fermentacijos būdu. Galbūt putojantis vynas ar arbata. Žodžiu, kažkas labai natūralaus.“

Ne kiekybė, o kokybė

Viskines jau sulaukia klientų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Lenkijos bei Vokietijos. Ateityje Dovydas norėtų plėstis į dar daugiau Europos, o galbūt ir pasaulio rinkų.

Tačiau ambicija nėra bet kokia kaina tapti didžiausia nealkoholinių gėrimų parduotuve regione.

„Nebūtina turėti didžiausią parduotuvę Baltijos šalyse. Mums tai vis tiek bus daugiau apie kokybę, ne kiekybę“, – sako jis.

Galbūt būtent čia ir slypi pagrindinė Viskines idėja. Ne įrodyti, kad nealkoholinis gėrimas gali būti toks pats kaip alkoholinis, o parodyti, kad pasirinkus nevartoti alkoholio nebūtina atsisakyti nei skonio, nei estetikos, nei paties gėrimo ritualo.

„Manau, Viskines geriausia atrasti tada, kai tiesiog ieškai kažko naujo. Čia galima rasti ne tik nealkoholinio vyno ar stipriųjų gėrimų alternatyvų, bet ir visai kitokių, įdomių skonių. Norime parodyti, kad
pasirinkimas nevartoti alkoholio nebūtinai reiškia atsisakyti gero gėrimo,
skonio ar paties ritualo. Todėl kviečiu tiesiog užsukti, išsirinkti tai, kas
sudomins, paragauti ir susidaryti savo nuomonę.“